Pirtis: pliusai ir minusai

Teritorija, kur nėra konkurencijos, žmonės linkę dalytis nedidele erdve, neskubėti, bendrauti, atsiverti, pabūti su savimi, palepinti kūną, patyrinėti jo pojūčius… Toji lyg ne šiuolaikiniam, o kažkokiam kitam pasauliui priklausanti teritorija – pirtis, tampanti labai veiksminga sveikatos gerinimo priemone, išsiilgtu atokvėpiu perpratusiems jos taisykles.

Taisyklės, kurių reikėtų paisyti

Kas geriau gali išmanyti pirties subtilybes, jei ne profesionalus pirtininkas? Kreipėmės ne į jį, o į ją – Birutę Masiliauskienę, kuri jau dešimtmetį vanoja, buria, konsultuoja moteris, panūdusias pajusti ir pažinti pirtį.

Kitąmet pasaulio pirtininkai jau septynioliktą kartą rinksis į tarptautinį pirties kongresą, vykstantį kas ketveri metai. Šešioliktasis juos buvo subūręs ne kur kitur, o Trakuose. Ten būta dalyvių iš Europos, Japonijos, JAV, Kenijos… Ar turime lietuvišką pirtį, kuri gali nustebinti kitataučius?

Pirtininkus iš Vakarų labai nustebino, kad mes naudojame tiek daug visokių augalų, ir jiems kilo galybė klausimų apie vantas. Į vakarus ir pietus nuo Lietuvos dominuoja vadinamosios grupinės garų procedūros, kurių metu mosuojama rankšluosčiais, vėduoklėmis, naudojami eteriniai aliejai ir sintetiniai kvėpikliai. Kad aromatų galima išgauti tiesiai iš pačių augalų, kad pirtyje gali būti tiek natūralumo ir prasmingų, efektyvių sveikatinimo ritualų (tarkim, kūno šveitimas medumi su kanapių sėklomis), jiems buvo atradimas. „Tepate ant savęs tai, ką galima valgyti, natūralius dalykus? Jūs labai prabangiai gyvenate!“ – toks buvo vieno iš Belgijos pirties korifėjų komentaras. O neseniai prestižinis Japonijos žurnalas išspausdino fotoreportažą apie Suomijos, Estijos ir Lietuvos pirtis: jame akcentuojama, kad mūsų šalyje gyvuoja augalų pirties kultūra. Beje, visiški niekai, kad tradicinė suomiška pirtis – karšta, sausa, sterili patalpa. Mums žinoma sauna – komercinis variantas. Suomijoje stipri dūminių pirčių – tamsių, su daug karšto garo – tradicija ir ji šiuo metu išgyvena renesansą.

Daugelis iš mūsų apsilanko pirtyje nuėję į vandens parką ar SPA centrą. Ten galima pasinaudoti kelių rūšių pirtimis: sausąja, su mažiau ar daugiau garo, infraraudonųjų spindulių. Jei kalbame apie sveikatą, ką reikėtų žinoti apie šiuos skirtingus atsipalaidavimo ir sveikatinimosi būdus?

Komfortą pirtyje užtikrina temperatūros ir drėgmės santykis. Kad susidarytų garo, ant įkaitusių akmenų pilama vandens. O saviveikla čia ne visada gerai. Savo akimis mačiau, kaip SPA centre vyriokai, norėdami padidinti patalpos temperatūrą, liejo vandens ant infraraudonųjų spindulių krosnelės… Kuo pirtis karštesnė ir sausesnė, tuo jos poveikis aštresnis. Yra mėgėjų pakelti temperatūrą net iki 120 laipsnių. Mano manymu, to tikrai nereikia. Jei yra garo, visiškai pakaks 50–70 laipsnių. Svarbiausia pirties taisyklė – nedemonstruoti didvyriškumo ir neperkaisti. Ten, kur naudojamas garas, egzistuoja pavojus juo nusiplikyti, todėl reikalingas atsargumas. Kita vertus, garas – puiki masažo priemonė. Kai Vakarų Europoje pirtyje mosuojama rankšluosčiais, kaip tik ir vyksta kūno masažas garo bangomis. Pas mus tam naudojamos vantos.

Pirtis, kaip ją suprantame mes, – natūrali kompleksinė SPA procedūra. Procesas gali trukti nuo dviejų iki penkių valandų, labai svarbus ir naudingas jo komponentas – vanojimas vantomis. Tinkamai atliekamas vanojimas – tai ne lupimas, o subtilus ir kartu intensyvus masažas skirtingu šiluminiu poveikiu, skirtingomis lietimo technikomis ir taip toliau. Buvimas tokioje pirtyje neretai prilygsta savaitei atostogų, nes nepaprastai gerai atpalaiduoja emocijas, psichiką, fizinį kūną, teigiamai veikia odą, stiprina imunitetą. Ypač ryškų poveikį pajunta labai įsitempęs žmogus.

Alkoholis?.. Jis sugadina viską! Aš baisiuosi, kad SPA centruose sudaroma galimybė įsigyti alkoholio. Žmonės geria, paskui šoka į baseiną, eina į pirtį – tai labai rizikinga.

Kaip pirtis veikia kraujospūdį? Ar tiesa, kad jis ten žemėja, o ne kyla, kaip daug kas mano?

Tiesa. Nuo šilumos išsiplečia kapiliarai, bendras kūno kraujagyslių spindis padidėja ir kraujospūdis krinta.

Ar besilaukiančioms galima lankytis pirtyje?

Pradėti vaikščioti į pirtį laukiantis vargu ar geras sprendimas, bet jei moteris joje lankydavosi prieš pastodama, gali ir toliau tai daryti. Labai svarbu klausyti organizmo ir vadovautis sveika nuovoka, neiti į labai karštą pirtį, atsargiai rinktis priemones.

Peršalus galima eiti gydytis į pirtį?

Pirtis pakelia kūno temperatūrą, o juk jis, kai suserga ir siekia pasveikti, būtent taip ir elgiasi. Dažnai vieno apsilankymo pirtyje pakanka, kad peršalimas būtų įveiktas. Tačiau pirties nesirinkite sirgdami užkrečiamosiomis ligomis. Dar viena taisyklė: bet kokia paūmėjusi liga, aukšta temperatūra – indikatoriai, kad į pirtį eiti ne laikas.

Ką pasakysite apie pavojų užsikrėsti grybeliu?

Daug kas priklauso nuo imuniteto. Beje, vienas suomių tyrimas teigia, kad dūminėje pirtyje patologinių mikroorganizmų mažiau nei ką tik sterilizuotoje operacinėje. Bet žinotina, kad grybeliai ir mikrobai puikiai gyvena ant drėgnos žemės, jų galima pasigauti priepirtyje, todėl ten geriau vaikščioti apsiavus.

Aknė, kuperozė…

Kadangi daug dirbu su moterimis, iš patirties galiu pasakyti, kad pirtis – labai veiksminga grožio priemonė. Kai ji trunka kelias valandas, oda giliai atmirksta, išsivalo, todėl lengvai pasišalina suragėjusių ląstelių sluoksnis. Turiu galvoje garinę pirtį, kur 50–60 laipsnių temperatūra. Karšta ir sausa pirtis odai nėra gerai. Kitas dalykas – pirtyje į odą priplūsta kraujo, taigi ji pamaitinama ir sudrėkinama iš vidaus. Net jei nekarštoje garinėje pirtyje tiesiog ilgokai pasišildysite ir neatliksite jokių procedūrų, vis tiek pajusite, kad oda tapo stangresnė, gyvybingesnė. Sakyčiau, pirtis – tobula priemonė tvarkytis su akne. Ji labai giliai valo, o tai apskritai naudinga sergant odos ligomis. Nekaršta pirtis neturėtų pakenkti ir kuperozinei odai, gal net jai padėtų, nes švelnios kontrastinės procedūros stiprina kraujagyslių sieneles. Svarbiausia – nedaryti nieko drastiško.

Kokie ženklai rodo, kad organizmas valosi? Juk detoksikacinė pirties galia nuolat akcentuojama.

Teigiamas poveikis pajuntamas, jei kurį laiką reguliariai vaikštoma į pirtį: pagražėja oda, rečiau kankina įvairios ligos, alergijos. Kai pradėjau nuolat lankytis pirtyje, pastebėjau, kad net uodai ir erkės manęs pradėjo nebemėgti. Matyt, pasikeitė prakaito kvapas, jiems tapau „per švari“. Jei organizmas labai užterštas, pirtyje pirmas prakaitas gali būti lipnus, nemalonaus kvapo, gali pūsti pilvą, traiškanoti akys ar skaudėti galvą. Kaip bet kokios detoksikacinės procedūros, taip ir ši neatsiejama nuo vandens vartojimo (jo reikia gerti daugiau). O nemalonūs reiškiniai po kurio laiko praeina.

Pridengti galvą pirtyje būtina?

Taip – ne tiek dėl plaukų, kiek dėl smegenų apsaugos. Jas dengiantys kaukolės kaulai – puikūs šilumos laidininkai. Jei yra galimybė, pirtyje ne sėdėkite, bet gulėkite ir dar pakelkite kojas aukščiau. Viršuje oras visada šiltesnis, o kai kojos įšyla, kūnas atsipalaiduoja. Galvai toks variantas geresnis.

Fotolia nuotr.

Fotolia nuotr.

Infraraudonųjų spindulių pirtis

Pirtyse, apie kurias kalbėjomės su Birute, kūną kaitina oras ir vandens garai, infraraudonųjų spindulių pirtyje – pastarieji. Orui čia tenka tik 20 procentų spindulių energijos, visa kita – žmogui. Oras įšyla iki 40–60 laipsnių, tačiau tai nereiškia, kad suprakaituoti tokioje pirtyje neįmanoma. Skvarbūs spinduliai veikia giliau esančius kūno audinius, todėl žemesnėje temperatūroje pasiekiamas toks rezultatas, kokį tradicinė pirtis užtikrina tik gerokai aukštesnėje.

Lietuviškos pirties akademijos interneto svetainėje rašoma, kad infraraudonųjų spindulių prigimtis „ta pati, kaip ir saulės spindulių arba mūsų pačių kūno generuojamos šilumos, kai deginame kalorijas, kad nesušaltume“.

Kokie pliusai?

Kol kas nėra atlikta daug tyrimų, susijusių su šios pirties poveikiu, o tuose, kuriais naudojamasi jį aptariant, dalyvavo palyginti mažai žmonių. Todėl apie teigiamus rezultatus sveikatos specialistai kalba atsargiai. Bet yra duomenų, kad infraraudonųjų spindulių pirtis gali būti naudinga turintiems chronišką skausmą, nereguliariai plakančią širdį, aukštą kraujospūdį, su širdies ir kraujagyslių endoteliu (vidine danga) susijusių problemų…

Kokie minusai?

Birutės nuomone, infraraudonųjų spindulių pirtis – labai nuobodi. Be to, anot pašnekovės, svarbu, kuo ji šildoma: jei pigia, prasta krosnele – lengva gauti elektromagnetinės spinduliuotės, o ši sveikatos anaiptol negerina. Pasak www.the-infrared-sauna-effect.com, jei žmogus sveikata nesiskundžia ir naudojasi pirtimi su protu, neigiamo poveikio neturėtų būti. Šis gali kilti persikaitinus, su prakaitu praradus per daug skysčių, mineralų elektrolitų (kalcio, magnio, chloro, fosforo, kalio, natrio), mobilizavus organizme susikaupusius toksinus.

Pasaulinis autoritetas daktaras Williamas Rea, kurio domėjimosi sritis – aplinkos tarša ir jautrumas cheminėms medžiagoms, teigia, kad „nekontroliuojamos, skubios toksinų mobilizacijos efektas gali būti labai stiprus, jei žmogus jautrus chemikalams“. Turima galvoje, kad kasdien į mūsų organizmą patenka tiek daug teršalų, jog kūnas tiesiog nepajėgia jų visų utilizuoti, todėl „sandėliuoja“ juos riebaluose. Pirtis gali paskatinti ten susikaupusių teršalų judėjimą. Pavyzdžiui, tam tikrais gyvenimo etapais vartotų vaistų likučiai – vieni iš jų. Kadangi ne vien infraraudonieji spinduliai, bet ir tradicinės pirties karštis ištraukia teršalus iš „sandėlio“, daktaras Rea primygtinai pataria detoksikacijos procedūras praktikuoti tik priekabiai įvertinus savo sveikatą ir susirinkus informaciją apie įvairių pirčių poveikį.

Beje, yra teigiančių, kad moterims, turinčioms krūtų implantus, į infraraudonųjų spindulių pirtį nosies geriau nekišti…

Elaima.lt

Dalinamės:


2 thoughts on “Pirtis: pliusai ir minusai

Parašykite komentarą



error: Duomenys apsaugoti !!