Login

Register

Login

Register

Kodėl vokiečiams taip patinka būti nuogiems viešumoje?

Šiais laikais dalis vokiečių deginasi nuogi, išsirengia žaisdami sportinius žaidimus ar net žygiuoja po miškus pliki, tuo stebindami konservatyvesnius užsieniečius. Iš kur kilo toks vokiečių pomėgis viešumoje išsirengti, svarsto BBC žurnalistė Krystin Arneson.

Augusi JAV vidurio vakaruose, ji pažymi, kad vokiečiai jai atrodo žymiai labiau atsipūtę ir visiškai paprasčiau žiūri į nuogumą. JAV paprastai nuogumas siejamas su seksualumu, tačiau Vokietijoje išsirengimas nėra kažkas neįprasto kai kuriose kasdienėse situacijose. Gyvendama Vokietijoje ji visiškai įprato būti nuoga saunose, baseinuose maudytis nuoga, neraginama nusirengti ir masažo kabinete. Vienas masažistas net pastebėjo, kad amerikiečių paprastai reikia paprašyti nusivilkti drabužius.

K.Arneson rašo niekada nepamiršianti pirmo savo susidūrimo su nuogaliais viešumoje. Bėgiodama Berlyno Hasenheide parke Neukölln rajone ji pastebėjo grupelę nuogų kūnų, besideginančių saulėje. Vėliau ji apie tai pasikalbėjo su draugais, informacijos ieškojo internete – ir suvokė, kad tokie au naturel būreliai miesto parke ar paplūdimyje visai nėra neįprasta Berlyne. Tai nėra hedonistinės Berlyno pusės išraiška, o Freikörperkultur – „laisvo kūno kultūros“ – pavyzdys. FKK, kaip ji yra trumpinama, glaudžiai susijusi su gyvenimu Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (Rytų Vokietijoje, VDR), tačiau nudizmo viešumoje šaknys Vokietijoje siekia XIX a. Ir kitose šalyse nėra vengiama apsinuoginti – pavyzdžiui, ispanės nusiima liemenėles paplūdimiuose. Tačiau FKK yra platesnis judėjimas, kuris išsiskiria savo dvasia. Išsirengimas gamtoje istoriškai buvo ir pasipriešinimo, ir palengvėjimo išraiška.

„Nudizmas Vokietijoje turi ilgą tradiciją“, – teigė Freie universiteto Berlyne šiuolaikinės istorijos asocijuotasis profesorius Arndas Bauerkämperis. Žengiant į XX amžių „Lebensreform“ („Gyvenimo reforma“) sklandė ore – tai filosofija, kuri pasisakė už natūralų maistą, seksualinį išlaisvinimą, alternatyvią mediciną ir paprasčiausiai artimesnį santykį su gamta. „Nudizmas yra dalis platesnio judėjimo, kuris buvo nukreiptas prieš industrinį modernumą, prieš naują visuomenę, kuri formavosi XIX a. pabaigoje“, – aiškino jis. Šis judėjimas nors romantizavo gyvenimą gamtoje, provincijoje, daug pasekėjų sulaukė didesniuose miestuose, įskaitant ir Berlyną. Nacių valdžia iš pradžių uždraudė FKK, tačiau ilgainiui atlaisvino varžtus. 1942 m. Trečiajame reiche jau buvo sušvelninti apsinuoginimo viešumoje ribojimai. Nors, žinoma, ta tolerancija negaliojo persekiojamoms grupėms – žydams ir komunistams.

Tačiau FKK išties išsiskleidė visomis savo spalvomis po kelių dešimtmečių, kai Vokietija buvo padalinta į Rytų ir Vakarų. FKK ypač išpopuliarėjo Rytuose. Komunistinis režimas ribojo keliones, asmenines laisves, prekių pasiūlą, tad FKK tapo tarsi galimybe šiek tiek pašalinti įtampą. Šalyje, kur daug kas buvo draudžiama, gyventojams buvo leidžiama bent šiek tiek tokios laisvės.
„Tai buvo lyg pabėgimas, – BBC sakė istorikas Hanno Hochmuthas, kuris būdamas vaikas su tėvais lankydavosi nudistų paplūdimiuose Berlyne. – Rytų vokiečiai sulaukdavo tiek daug nurodymų iš Komunistų partijos, ką jie turėdavo daryti – eiti į mitingus, savaitgaliais neatlyginamai dirbti viešuosius darbus ir pan.“

„Tai buvo lyg pabėgimas, – BBC sakė istorikas Hanno Hochmuthas, kuris būdamas vaikas su tėvais lankydavosi nudistų paplūdimiuose Berlyne. – Rytų vokiečiai sulaukdavo tiek daug nurodymų iš Komunistų partijos, ką jie turėdavo daryti – eiti į mitingus, savaitgaliais neatlyginamai dirbti viešuosius darbus ir pan.“

Nors drąsesni Rytų vokiečiai VDR nuogi degindavosi ir ankstyvaisiais respublikos metais (žinoma, nuolat saugodamiesi patruliuojančių policininkų), FKK oficialiai nebebuvo draudžiama į valdžią 1971 m. atėjus Erichui Honeckeriui. Tuomet VDR pradėjo atsivėrimo procesą, siekdama geriau atrodyti likusio pasaulio akyse. „VDR tai buvo gana naudinga – jie galėjo argumentuoti, kad „na gerai, mes leidžiame ir net skatiname nudizmą, tad esame gana laisva visuomenė“, – sakė A.Bauerkämperis.

Rytų Vokietijai 1990 m. susijungus su didesniąja Vakarų Vokietija ir išnykus anksčiau buvusiems griežtiems draudimams, FKK kultūra tapo nebe tokia populiari. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose šimtai tūkstančių nudistų leisdavo laiką kempinguose, paplūdimiuose, parkuose. 2019 m. Vokietijos Laisvo kūno kultūros asociacija turėjo tik 30 tūkst. registruotų narių. Dauguma jų jau buvo perkopę penkiasdešimt ar šešiasdešimt metų. Visgi šiandien FKK ir toliau daro įtaką vokiečių kultūrai, ypač buvusiuose Rytuose. Kartais net patenka į viso pasaulio žiniasklaidos antraštes – pavyzdžiui, kai vienas nudistas Berlyne šią vasarą buvo priverstas vaikytis šernę, kuri nugvelbė jo krepšį su kompiuteriu.

Iki šiol Vokietijoje yra nemažai FKK erdvių, ir dažnai jos susijusios su sveikatinimu. Nacktbaden.de galima rasti ilgą sąrašą Vokietijos parkų ir paplūdimių, kuriuose galima degintis nuogam, taip pat spa ir saunų, kur galima nusirengti. Net žygių pasiūlymų Bavarijos Alpėse ar Saksonijos miškuose, kur galima žygiuoti nuogam. Galima nuogam daryti jogą, žaisti tinklinį, badmintoną ar stalo tenisą. FKK palikimas suteikia keliautojams progą giliau pažvelgti į vertybes, kurios vis dar vienija daug Rytų vokiečių. Sylva Sternkopf, kuri augo lankydama FKK paplūdimius Rytų Vokietijoje, pasakojo, kad laisvo kūno kultūra ir atspindėjo, ir įskiepijo tam tikras vertybes, kurias ji dabar stengiasi perduoti savo vaikams. Ypač – atvirą požiūrį į savo pačių kūnus. „Manau, kad tai vis dar labai įsišakniję mano kartos žmonėms iš Rytų Vokietijos, – BBC sakė ji. – Aš taip pat mėginu tai perduoti savo vaikams – auginti juos taip, kad jie būtų atviri savo pačių kūnui, nesigėdintų būti nuogi, rodyti savo nuogumo.“

Jos nuomone, nuogų kūnų matymas ne seksualiniame kontekste padeda žmonėms žvelgti vieniems į kitus giliau, nevertinti tik jų išorės. Išsirengus paprasčiau matyti ne tik kūną, bet ir pačią asmenybę. „Jeigu esi įpratęs matyti žmones nuogus, nekreipi daug dėmesio į išvaizdą, – sakė S.Sternkopf. – Manau, kad tai galioja ir platesne prasme Rytų Vokietijoje: mes stengiamės nespręsti apie žmogų pagal jo išvaizdą, bet visuomet stengiamės žvelgti, kas slypi už jos.“

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/kelioniu-istorijos/kodel-vokieciams-taip-patinka-buti-nuogiems-viesumoje-639-1413782?copied

Dalinamės:


One thought on “Kodėl vokiečiams taip patinka būti nuogiems viešumoje?

  • 2021-02-16 at 21:15
    Permalink

    Įdomus straipsnis. Nors ir tendencingas bei iškreiptai politizuotas. Ir kodėl vokiečiai taip mėgsta nuoguma viešumoje, aš likau nesupratęs. Todėl, kad gyvendami socialistinėje VDR, buvo verčiami eiti į mitingus ir visaip kaip suvaržyti , o nudizmas buvo kaip valdžios kompensaciją už visus tuos suvaržymus ?? Bet tai juokinga ir absurdiška. Remiantis autoritetais bei profesura bandoma pritempti nudizmą vos ne prie rezistencijos sovietinei santvarkai. Neabejotinai, vokiečiai viena iš labiausiai nudizmą propaguojančių tautų . Ir jis buvo vienodai populiarus tiek buvusioje VDR, tiek VFR. Daug šaltinių teigia, kad Vokietijoje nudizmas įgavo populiarumą XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. 1920 m kai daugumoje Europos šalių dėl apnuogintos kulkšnies vyko aršios diskusijos, Vokietijoje nudizmas jau turėjo daugybę šalininkų. Ne tiesa, kad į valdžia atėjus nacistams nudizmas buvo uždraustas . 1933 m nacių ideologai apribojo nudizmą teikdami kad tuometinės Veimaro respublikos moralė yra pašlijusi. Dar daugiau apribojimų atsirado tuomet, kai imta bijoti, kad nudistų pamėgtos vietos gali tapti patogia erdve plisti marksizmo ir homoseksualizmo idėjoms. Tačiau netgi tuo metu nudizmas išliko populiarus dėl to, kad jam palaikymą reiškė ir sukarinta SS organizacija.
    Nuo 1942 metų pačiame nacių valdžios galybės epogėjuje įstatymai dėl nudizmo ėmė švelnėti. Po karo laisvo kūno kultūrai pritarė abejose sienos pusėse gyvenę vokiečiai. Drįsčiau teigti, kad prie nudizmo populiarinimo Europoje ženkliai prisidėjo vokiečiai ir hipių judėjimas. Nuo karo atsigavę vakarų vokiečiai pradėjo keliauti ir jie pliazuose norėjo būti nuogi, o 7 – jame dešimtmetyje JAV užgimusi hipių banga persirito per UK ir pradejo plisti Europoje, tame tarpe ir rytų Europoje, bei pačioje Sovietų Sąjungoje. Nei hipiai, nei nudistai nebuvo priimami vakarų Europoje išskėstomis rankomis. Policija vaike nudistus iš pliažų Prancūzijoje. Ispanijoje nors ir buvo priimtas įstatymas, kad žmogus pliaže turi teisę būti nuogas, dalis visuomenes to įstatymo netoleravo. Ir šiandien nėra taip, kad bet kuriame Ispanijos pliaže jūs galite drąsiai būti nuogas. Moterys toples gali būti bet kuriame pliaže ar prie baseino, tai ispanams norma, tačiau nudizmas toleruojamas tik tam skirtose vietose. Ilgainiui vakarietiška visuomenė liberalėjo, pradėjo steigtis nudistų pliažai. Nuo to neatsiliko ir rytų Europa. Tuo labiau, kad kai kurios hipių idėjos labai tiko komunistinei ideologijai. Hipiai pasisakė prieš karą, kapitalizmą ir sovietams tai buvo labai paranku. Rytų Vokietija, Jugoslavija buvo socializmo placdarmas ir patenkinti žmonių norą būti nuogiems suteikė puikią progą pademonstruoti socializmo pranašumą bei žmonių noro laisve. Ar tai buvo politinis žingsnis, nesiimu spręsti, tačiau ir šiandien Kroatija laikoma pasaulinio nudizmo centru, o nudizmas Kroatijoje prasidėjo, kai šis kraštas buvo socialistinės Jugoslavijos sudėtyje. 1972 m tuometinėje Jugoslavijoje surengtas netgi pasaulinis nudizmo kongresas.

    Klausimas kodėl vokiečiai mėgsta viešumoje būti nuogi, man liko be atsakymo . O gal nėra prasmės kelti tokį klausimą? Gal tai lygiai tas pats kaip kelti klausimą , kodėl vokiečių tarpe populiarus alus ir swingeriai arba kodėl italai pietų neįsivaizduoja be vyno?? Teorijų bus begalė ir visos jos vieniems atrodys teisingos, kitiems ne. Esminis dalykas – jiems tai patinka ir tuom viskas pasakyta. Žmogus laisvas daryti tai kas jam patinka. Tačiau vienintelė etiška ir tikra laisvė yra gebėjime pačiam atsirinkti ir įsipareigoti ką daryti ir ko nedaryti 🙂

Parašykite komentarą



error: Duomenys apsaugoti !!