Nuogybės, tiksliau, nuogumo gėdos nebuvimas, nėra nieko naujo mūsų planetos istorijoje. Šis požiūris yra siekiantis tūkstančius metų. Senovės laikais, romėnai, graikai ir japonai nevengė nuogybių ir manė, kad kūnas yra gražus, o gėda – nepriimtina. Graikijos studentai praktikavo fizinį meistriškumą be drabužių, taip pat jokie drabužiai negaliojo olimpinių žaidynių metu iki 393 m., kai krikščionių imperatorius tai paskelbė pagoniška tradicija ir uždraudė. Romiečiams nereikėjo jų tunikų bendrose voniose, japonai savo mokyklose praktikavo koedukacines vonias tūkstantį metų, iki XX amžiaus vidurio. Viešas jūroje maudynes Europoje išpopuliarino karalius George’as III (1760-1820) ir karalius George’as IV (1820-1830), o jau 1840 metais nuogos maudynės išpopuliarėjo Didžiosios Britanijos paplūdimiuose. Tačiau valdant karalienei Viktorijai (1837-1901), kūno ir dvasios laisvės era baigėsi. Šio laikotarpio pabaigoje puritanizmas sukėlė tokius paradoksus kaip tvarka, kad net pianinų kojos būtų padengtos skoningais atlapais.

Natūrizmo užuomazgos

Vokiečių dailininkas Karlas Diefenbachas (1853–1913) turėtų būti laikomas nudizmo pirmtaku. Tai jis, apleidęs karjerą, suorganizavo pirmąją – kaip sakytume šiandien – nudistų stovyklavietę su savo vaikais bei studentais. Jis už tai sumokėjo teismo procesu ir kalėjimo bausme.

Nuo 1900-ųjų pradžios laisvė ir moralinė laisvė pamažu grįžo. Grįžimas prie viešų nuogų maudynių buvo natūrali reakcija pasibaigus puritoniškam laikotarpiui, reikėjo daugiau asmeninės laisvės, reikėjo mažiau gėdų, patogesnių drabužių. Pionieriai čia buvo vokiečiai, 1900 m. grupė jaunų žmonių laisvalaikiu vaidino Wandervögel (migruojantys paukščiai), savaitgaliais klaidžiojo po apylinkes, ir, jei tam buvo palankios sąlygos, jie maudėsi ir deginosi nuogi. Kita grupė, kuri laikoma vokiečių natūristų lopšiu, buvo bendruomenė, pavadinta „Naturheilbewegung“ (natūralus gydomasis judėjimas), kuri propagavo teigiamą saulės šviesos poveikį žmogaus organizmui tol, kol ji patenka ant visiškai nuogo kūno. Tuo metu vokiečių sociologas Heinrighas Pudoras, šiandien laikomas „natūrizmo tėvu“

1903 m. Netoli Hamburgo yra įkurtas pirmasis natūristų klubas „Freilichtpark“ („Free Light Park“), kurį įkūrė Paulas Zimmermanas, o tais pačiais metais Heinrichas Ungewitteris paskelbė „Die Nacktheit“ (nuogybės) utopiją apie nuogą gyvenimą. Pirmasis organizuotas natūristų judėjimas, trumpai vadinamas Freikörperkultur (trumpai tariant, laisvo kūno kultūra) arba FKK, atsiranda tokioje puikioje terpėje. Ši santrumpa išliko iki šių dienų ir naudojama kaip natūrizmo sinonimas vokiškai kalbančiose šalyse.

Europoje Didžiosios Britanijos nudistų organizacija buvo įkurta 1905 m., O JAV padėtis yra daug blogesnė. Nedaugelis žino, kad iki 1935 m. Niujorko valstijoje vyrai privalėjo maudytis viešose vietose apsivilkę rūbais, dengiančiais krūtinę. 1936 m., po masinių protestų dėl išskirtinai karštos vasaros, įstatymas buvo pakeistas ir vyrams buvo leista maudytis „viršutiniais“ drabužiais. Pirmoji natūristų organizacija čia buvo įkurta 1933 m.

Bet koks sparčiai besiplečiantis natūristų judėjimas Vokietijoje buvo uždraustas Hitleriui atėjus į valdžią (1933 m.) Kaip organizacijoms, neturinčioms nieko bendra su nacionalsocializmu. Natūrizmas nuėjo į pogrindį, tačiau idėja buvo gyva. Po karo Prancūzijoje ir Vokietijoje prasidėjo modernus natūrizmas, palaipsniui plintantis į kitas Europos šalis. Šiuo metu natūristų paplūdimių galima rasti visose Europos šalyse. Kroatija yra laikoma natūrizmui palankiausia šalimi, net JAV – labai pagarbi šalis, oficialus paplūdimys buvo įkurtas Hauloveryje, Floridoje.

Nudizmo ištakos Lietuvoje

Teigiama, kad Lietuvoje nudizmo šaknys siekia pagonybės ir stabmeldystės laikus. To pavyzdys – iki mūsų dienų atkeliavusi Rasos šventė, kuri simbolizuoja gamtos ir žmogaus susiliejimą, apsivalymą atliekant ritualus. O tam, kad tas susiliejimas įvyktų geriau, ritualai dažnai būdavo atliekami nusirengus nuogai.

Lietuvos pajūryje, Palangoje, pirmasis nudistų pliažas atsirado dar XVIII amžiuje. Vėliau toks paplūdimys buvo įrengtas Kaune, Lampėdžiuose, o tarpukariu nudistų pliažai jau veikė visuose didžiuosiuose miestuose ir kurortuose.

Didžioji nudizmo banga per Lietuvą nusirito ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šis reiškinys labiau buvo susijęs su noru nustebinti kitus žmones bei maištauti prieš nusistovėjusias normas. Dabar bet kurioje Europos valstybėje esantys nudistų paplūdimiai – įprastas dalykas, kuris seniai nebešokiruoja. Pasaulinio nudizmo centru laikoma Kroatija. Ypač populiarus didžiausias Europoje nudizmo kompleksas Vrsare. 120 hektarų ploto teritorijoje vienu metu poilsiauja 20 tūkst. nudizmo sekėjų. Drabužiais galima vilkėti tik aptarnaujančiam personalui. Ką jau kalbėti apie Australijoje kasmet rengiamas nuogalių olimpines varžybas, ištisus nudistų kurortus, viešbučius ir kt.

Lietuvoje nudistų bastionu galime vadinti Baltijos pajūrį. Oficialiai įregistruoti trys tokie paplūdimiai Nidoje ir Klaipėdoje – Giruliuose bei Smiltynėje, o neoficialių ir seniai pamėgtų bei lankomų nudistų pliažų ar zonų yra Juodkrantėje, Šventojoje ties Jūros gatve, Palangoje ties Birutės parku ir netoli Nemirsetos bei kitų mažiau žinomų vietų.